- sugriūti
- sugriū́ti vksm. Jei nesirū́pinsite, ši̇̀s pãstatas visái sugriùs.
.
sugriūti
Look at other dictionaries:
sugriūti — intr. 1. suvirsti: Vilkai sugriū̃na duobėn Dv. 2. suirti: Tėvai, ar nematei, kad vežimo ratas jau vėl sugriuvęs? I.Simon. Kubilas ant saulės pastovėjo [vasarą] ir sugriùvo Slm. Sugriùvo tvartai Dkš. Sugriùvo pečius, nebgal kurti J. ^ Netaisysi … Dictionary of the Lithuanian Language
pagriūti — intr. 1. parvirsti: Patvoryje pagriūsi į pusnyną Žem. Tuojaus ta obelis pagriùvo LB231. Ėjo boba, paslydo ir pagriùvo Grz. Pagriuvaũ su vežimu bevažiuojant J. Pastatė namus ant uolos ..., o nepagriuvo SPI50. 2. prk. plg. sugriūti 4: Pagriūva… … Dictionary of the Lithuanian Language
pergriūti — intr., pergriūti 1. pervirsti: Aš pergriuvau per jį, neužsigavau Ds. Griūtè pergriuvaũ per tvorą Slm. 2. žr. sugriūti 4: Pergriūva pirm ansai klajojimas atskaluonių DP473. griūti; apgriūti; atgriūti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sugrūti — 1. žr. sugriūti 2: Troba sugrūvanti R53. 2. žr. sugriūti 9: Vakar mano žmona sugruvo (pagimdė) NmŽ. grūti; apgrūti; išgrūti; nugrūti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgriūti — intr. 1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv … Dictionary of the Lithuanian Language
atspara — atsparà sf. (3b) 1. ramstis: Jei savo tvartui neduosi atsparų̃, tai gali sienos sugriūti Grk. Kad vėjas žardo neišverstų, pastatyk kelias ãtsparas Ktk. 2. spyris, įstrižai įdėtas tarp klojimo ar daržinės pamatinio ir gegninio (rąsto), atspyris … Dictionary of the Lithuanian Language
dūris — dū̃ris sm. (2) K; SD366 1. Grd dūrimas: Adatos, ylos dū̃ris, kur įdūrė J. Smarkus brolio buvo dū̃ris J. Ne tiek dū̃rio, kiek riksmo Alk. Dū̃ris su ragotine KII7. Briedis gavo antrą dūrį PP14. Ūmai gavo jis nuo tojo [jaučio] vieną baisingą dūrį į… … Dictionary of the Lithuanian Language
griūtelėti — griūtelėti, ėja, ėjo intr. sugriūti: Griūtelėti gal medžiai sukrauti, ir jau subrazdėjo J … Dictionary of the Lithuanian Language
griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… … Dictionary of the Lithuanian Language
